renčiotis

rénčiotis, -iojasi, -iojosi 1. raitytis iš skausmo viduriuose: Jau gerai, kad ir numirė: rénčiodavos rénčiodavos dieną naktį Trgn. 2. šliaužti: Gerai ir nesumatė, kas te buvo, papaturojo tik, kad koks šviesus didelis rénčiojas Trgn.